Ja mēs

Knuts Skujenieks

nemeklēsim pasaules vainu negaidīsim komētu asiņainu mums komēta nepalīdzēs draugiem paliks iet bojā un ienaidniekiem paliks atriebība un mēs paliksim vidū tikai komētas aste izies caur mūsu sirdīm un mēs paliksim vidū un pasaule paliks ne laba ne ļauna ne auksa ne karsta bez goda bez kauna atstāsim gultā baltos palagus nerosīsimies uz gaisā paraušanu komēta aizgriezīsies pa savām parabolām un mēs paliksim vidū uz tilta ja nebūsim sataisījuši savus gaismekļus savai atnākšanai pa savām parabolām un pasaule stāvēs bez prāta bez vilta un mēs paliksim tukši uz tukša tilta ar komētas asti caur mūsu sirdīm ja mēs sevi neparausim savā gaisā ja mēs paši neiziesim caur savām sirdīm komēta paliks tukša kā avīzes lapa četrkārt pārplēšama uz uzdurama uz nagliņas draugiem paliks iet bojā un ienaidniekiem paliks atriebība negaidīsim

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 229.

Knuts Skujenieks

Jei mes

neieškosim pasaulio kaltės ir kruvinos nelauksim kometos mums kometa nepadės draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas ir liksim mes vidury tik kometos uodega kiaurai per mūsų širdis ir liksim mes vidury ir pasaulis nei geras nei blogas rusės nei šaltas nei karštas be gėdos ir be garbės paliksim lovoj patalus baltus nebandysim į orą traukti kometa grįš savomis parabolėm ir liksim mes vidury ant tilto jei nebūsim sau pasidarę žibintų patiems atvykti savomis parabolėm ir pasaulis stovės protą praradęs ir viltį ir jau būsim tušti mes ant tuščio tilto su kometos uodega kiaurai per mūsų širdis jei savęs neištrauksim į savo aukštį jeigu patys nepereisim kiaurai per savo širdis kometa liks tuščia kaip laikraščio lapas keturiskart perplėšiamas ir pabedamas ant vinies draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas nelaukim

1968

Kultūros barai. – 2006. – Nr. 12. – P. 45;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 139–140.