Vladas Braziūnas

neieškosim pasaulio kaltės ir kruvinų nelauksim kometų mums kometa nepadės draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas ir liksim mes vidury tik kometos uodega kiaurai per mūsų širdis ir liksim mes vidury ir pasaulis nei geras nei blogas rusės nei šaltas nei karštas be gėdos ir be garbės paliksim lovoj patalus baltus nesiruošim pakilti į aukštį kometa grįš savomis parabolėm ir liksim mes vidury ant tilto jei nebūsim pasidirbę savo šviestuvų patiems atvykti savomis parabolėm ir pasaulis stovės be proto apvilto ir jau būsim tušti mes ant tuščio tilto su kometos uodega kiaurai per mūsų širdis jeigu nepasitrauksim į savo aukštį jeigu patys nepereisim kiauriai per savo širdis kometa liks tuščia kaip laikraščio lapas keturiskart perplėšiamas ir pabedamas ant vinies draugams teks eit pražūtin ir priešams liks kerštas nelauksim