Į pradžią

Knuts Skujenieks


Lu Ši-kaņa rokas

Te tas nebij, tas bij Ķīnā... (J. Rainis) Stāsts ir iss. Pianistam Salauza rokas. Salauza Pasaules Revolūcijas un Gaišās Nākotnes vārdā. Saka, ja dieviem griboties ēst, esot vajadzīgs upuris. Un pianistam salauztas rokas ir vienīgā lojalitāte, ja vispār cilvēks var būt kaut cik lojāls pret badīgu elku. Kaur arī neesmu ne ķīnietis, un ne pianists, Lu Ši-kaņ, Es šo to zinu Par elkiem Un elku dievību.

1967

Skujenieks, Knuts. Sēkla sniegā. – Rīga: Liesma, 1990. – Lpp. 103;
Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 316.

Knuts Skujenieks

Lu Ši-kanio rankos

Čia to nebuvo, tai buvo Kinijoj… Rainis Istorija trumpa. Pianistui Sulaužė rankas. Sulaužė Pasaulinės Revoliucijos ir Šviesios Ateities vardan. Sakoma, jei dievai įsinori valgyt, reikią aukos. Ir pianistui sulaužytos rankos tėra vienintelis lojalumas, jei apskritai žmogus gali būt bent kiek lojalus dygiam stabui. Nors ir nesu nei kinas, nei pianistas, Lu Ši-kani, šį tą išmanau apie stabus ir stabų dievybę.

1967