Į pradžią

Knuts Skujenieks


m+k+č*

pats pusdienas vidus pats vidus pats lielākais bula laiks no vecupēm gāršām un dūksnām kāpj debesīs kristāla tvaiks un smaržo pēc vaivarājiem pēc nāves pēc pasauļu sfērām un debesīs atkārtojas tas avots no kura mēs dzērām un trīskāršojas visapkārt tas dzelžainais kraukļa kāss un zelta dālderu sauja no priedes nolupinās un aizsalst dienvidū ezers zirgs dūkanā mākonī skrej un aitas apvārsni salaužot zvaigžņainās balsīs blēj pats lielākais kalna ozols sēž tronī vērīgs un gauss ir viņam aizsaules acs ir viņam pazames auss zem simttūkstošgadīgām kāpām miegaina jūra most tā ir tāda spoku stunda ko mirstot pat nenoģērbs nost mēs nepazīstam vairs sevi tik vainīgs ir bula laiks priekš bērniem un bērnubērniem sastindzis kristāla tvaiks * M. K. Čurļoņa iniciāļi

1975

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 160.

Knuts Skujenieks

m+k+č*

per patį vidudienį patį karštymetį pagiriais nuo vorupių ir nuo liūgynų dangun krištoliniai ūkai ir kvepia jie gailiais kvepia mirtim ir pasauliais ir sferom danguj vis kartojas šaltinis tas pats iš kurio atsigėrėm ir trigubinas aplink kranklio kosulys it geležies ir aukso talerių sauja atsilupa nuo pušies užšąla vidudienį ežeras lekia žirgas juosvais debesiais ir avys akiratį lauždamos bliauna žvaigždėtais balsais pats kalno didžiausias ąžuolas sėdi soste vangus dėmesys ir plečia akis anapusin ir požemin kreipia ausis po šimttūkstantmetėm kopom jūra markstosi greitai auš pamėklių tai valanda net ir mirštant nepasitrauks mes nebepažįstam savęs čia kalti karštymečio apkerai vaikams ir vaikų vaikams krištoliniai sustingę ūkai * M. K. Čiurlionio inicialai

1975

Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 161;
Krantai. – 2008. – Nr. 4. – P. 22.