Vladas Brazūnas


Übertragen von Claudia Sinnig

* * *

hier ist die krone, hier verdecken die haare ihr gesicht, und hier ist ein junge, klein ohweh, ich hab die hände noch nicht gemalt großer Gott und götterlein mit ihnen muß er sich ans leben klammern mit ihnen schützt er sich vorm leben, schau wie blass meine stimme, nicht schrein, nicht rennen ich bin müde, sind sie zurück oder scheint es nur so sieht, so gebeugt, bisschen aus wie ein mann, bisschen wie die madonna mit dem kind, ein blätterkranz ich geh ein weilchen mit dir ins freie, in den ritzen zwischen den balken: grünes moos vom letzten jahr dieses jahr bist du einen daumenbreit größer höher und höher steigen die kerben im türstock der alte einschnitt zieht sich im winter schön zu ein neuer tut sich auf, eh sich das jahr verkrümelt so wächst ein haufen späne, mit roten regenwürmern zu füßen, und großmutter ist froh wenn du ihr konfekt aus fondant in bunten papierchen vom markt bringst, brummend kommt der frühling, zieht ab, droht, ich komme nicht zurück, das rückgeld kannst du behalten, zurück bleibt trübes wasser in den furchen, ich habe es satt ständig zurück zu schauen, ob da etwas war, vielleicht die blumenverkäuferin mit den blumen vom bild ich habe nichts dagegen, ich warte bis die wolke das licht allen lebens vertilgt bis das haar reißt und sie kopfüber ins feld fällt

Vilnius–Fabijoniškės 1.8.2004

http://www.lyrikline.org/index.php?id=163&L=2&author=vb02&po...


Vladas Braziūnas

* * *

čia karūna, čia jos veidą uždengia plaukai, o čia mažas berniukas oi, dar nenupiešiau rankų Viešpatie su viešpačiukais kuo jam kabintis reikės į gyvenimą kuo nuo gyvenimo gintis, žiūrėk kaip pabalo balsas, nei bėgti, nei rėkt pavargau, ar negrįžta, ar nesivaidena pasviręs, į vyrą šiek tiek panašus, šiek tiek į madoną su kūdikiu, lapų vainikas pabūsiu lauke prie tavęs, palytėk tarpus sienojų, ten samaną žalią pernykštę per nykštį didesnis jau šiemet rantas į staktą aukščiau vis įsikerta randas senasis gražiai užsitraukia per žiemą randasi naujas, kol metai išeina į šipulius šitaip aukštėja skiedrynas, raudoni sliekai jo pakojy, o džiaugsmas babutei iš turgaus parnešus krakmolo saldainį, margais popierėliais taisytą, atgurga pavasaris, vėl iškeliauja, graso, negrįšiu grąžą gali pasilikt negrynaisiais griovelių vandenimis polaidiniais, įgriso grįžčiot per petį, ko nepametęs, įgalūs gėlių pardavėjai, o gėlės iš piešinio nieko nepriešinu, laukiu kol debesys, viso gyvenimo šviesą sugėrę, plaukui nutrūkus, tėkšis veidu į lauką

Vilnius–Fabijoniškės, 2004.VIII.1

http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=2&author=vb02&sh...
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 50.