Į pradžią

Vladas Braziūnas


S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

Jadran teče

piši na ploču, na kišu ili na ležaj na pavojima prvojutarnje krvi, kreni kući ne čekaj nije došla Najslađa gospođica na randevu zapjevaj s Hrvaticami kiticu o maloj Marijani tebi Jadran teče… litavski – mrvice kljucaj samo kroz Hrastov grad voze – kotači pakla i svaki stanovnik sa sobom vozi uska vratašca krletke ili štale na posao, na odmor, u budućnost – gdje bruji imitacija ćuku to je samo šala, ali vozi sa sobom – za svaki slučaj pod pazuhom metak, iluziju imena i malj požuri kući, frajeru litavski, očisti i svoju vlastitu ruševinu, i pakao svoje kuće kotaći voze samo kroz jadranski Hrastov grad

Forum: Mjesečnik Razreda za književnost Hrvatske Akademije Znanosti i umjetnosti. - 2000. - Siječanj–ožujak. - S. 69-72.

Vladas Braziūnas

Adrija rėja

rašyk ant lentos, ant lietaus ar ant palių ant palų pirmaryčio kraujo, keliauk ant namų nelauk neatėjo Panelė Saldžiausioji į randevu užtrauk su kroatėm mažos Marijanos posmelę tau Adrija rėja, lietuviškai – trupinius lesk vieninteliai veža per Ąžuolo miestą – pragaro ratai ir vežasi viešas kiekvienas po narvą privatų ir vežasi narvo ar tvarto ankštas dureles į darbą, į atilsį, ateitį – darda, kur švilpia pamėgzda apuokui tik juokas, bet vežasi – dėl visa ko po pažasčia kulipką, vardo miražą ir vėzdą plevėsa lietuvi, skubėk ant namų, apsikuopk ir tavo griuvėsį privatų, ir pragarą tavo namo gabena vieninteliai ratai per Adrijos Ąžuolo miestą

Braziūnas, Vladas. užkalinėti. - Vilnius: Vaga, 1998.