Vladas Braziūnas

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

<br/>pogledao bih more

1992

Poezija: Časopis pjesničke prakse. – 2006. – Br. 3–4. – P. 141.

Vladas Braziūnas

pažiūrėčiau į jūrą

aš išeičiau ant kalno pažiūrėčiau į jūrą paklausyčiau, gal kalba ko taip šalta ir liūdna lyg lietuvės dainuotų kur nepateka saulė pusę metų, lyg nuotrauka kur kiekvienas – nesavas tarp savų, o išdavusių pragaištingas metalas gaila ėmusių, davusių vienas varganas galas begalinėse plynėse sniegą pusto ar smėlį bangos kilsta krūtinėse – ak, dangaus žydrumėli

1992


Braziūnas, Vladas. Alkanoji linksniuotė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993. – P. 72;

Pažiūrėčiau į jūrą / Vlado Braziūno eilės; Vytauto Kurnicko muzika // Kurnickas, Vytautas. Protėvių takas: Dainų rinkinys. – Vilnius, 2001. – P. 66–67;

Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – P. 45. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė „Vydraga“].

Nadija Neporožnja

Litva kakvu je volim

Vladas Braziūnas roden je 1952. g. na sjeveru Litve u gradu Pasvalys. Na Vilniuskom sveučilištu je od 1969. do 1980. studirao novinarstvo i litvanistiku, a 1997. diplomirao je litavski jezik i književnost. Radio je na Sveučilištu, u uredništvima litavskih novina i časopisa, nadjuže pak, 15 godina, u glavnome književno-umjetničkom vjesniku – tdjedniku “Literatūra ir menas” (Književnost i umjetnost), kojem je stanovito vrijeme bio i glavnim urednikom. Od 1966. slobodni je književnik.

     Dosad je objavio devet pjesničkih knjiga, medu inima: Munja puzi (1983.), Paukov stup (1986.)… pa niz drugih, sve do posljednje – lėmeilėmeilėmeilė (2002.), čiji bi naslov možda bilo moguće prevesti kao avljibavljibavljubav.
     Puno, plodno i vrlo naradeno prevodi ukrajinsko, poljsko, rusko, bjelorusko, letonsko, francusko… pjesništvo (sudjeluje u zajedničkim edicijama, almanasima, takoder u zasebnim izdanjima pojedinih pjesnika), ima izniman jezični dar I sluh za igru zvukova i riječi. Objavio je i litavske prijevode pjesama D.Tadijanovića, L.Paljetka, Ž.Sabola, J.Severa, A.Stamaća, A.Šoljana, B.Čegeca, i drugih hrvatskih pjesnika. Nedvojbeno bi mogla uslijedi jedna antologija hrvatskoga pjesništva na litavskom jeziku… (Prigoda je reči kako smo već počeli rad na Antologiji ukrajinskoga pjesništva – ranije zabranjena u Ukrajini). U Braziūnasovu pjesništvu ima i hrvatskih motiva (Jadran teče).
     Na prijedlog da sudjeluje u pripremi litavske tematike za časopis “Nova Istra”, Vladas Braziūnas upita mne:
     – A Što je to “Nova Istra”? Ja sam odrastao pored rječice Įstras, a takav – izrazito baltički hidronim – fiksiran je nedaleko od Moskve, takoder i na više drugih mjesta; očigledna etimologija korijena iz (į)s(t)rūti…Drevni naziv Dunavbio je Istros”…

     [Dodajmo:
     litavski prefiks į- (*in-) znači kretanje unutar nečega iki u nekom pravcu;
     litav.: srautas, srauja (usp.: hrv. struja, rus. cтруя, ukr. струмок),
     litav.: srūti, sroventi (usp.: hrv. strujati, ukr. струменити – teći, kretati u nekom pravcu)
     (litavski takoder može biti s umetkom - t - : strautas, strauja…) i sl.]

     Zato naziv ISTRA ima veze sa zemljopisnim nazivljem šireg europskog areala, tokader i baltičkoga. Nakon Drugoga svjetskog rata, suvremenoj Kalinjingradskoj oblasti grad koji je nazvan Černiachovsk imao je ranije baltički toponim ĮSRUTIS... To nekoć bijahu zemlje davnih Prusa i Litvanaca, asimiliranih njemačkom invazijom tijekom XIII.–XVII. st.
     Upravo kada sam sredivala posljednje bilješke za “Novu Istru”, čestali smo Vladasu Braziūnasu: dana 5. srpnja 2002. dobio je nagradu u Uredu predsjednika Litavske Republike, kao sudionik pjesničkoga natječaja administracije Predsjednika Litve Valdasa Adamkusa, a prigodom 750. obljetnice Litavske države i krunitbe prvoga litavskoga kralja Mindaugasa.
     Nagradena je poema Vladasa Braziūnasa “Kariljon za tisućljeće i jednu zoru”, koja kao da bilježi predodžbe o povijesti Litve kroz sudbine njezinih velikaša, pjesnika, običnih (neobičnih) prosvjetitelja u najmračnijim vremenima… A uvertira i finale ove poeme jest početak pjesme samoga Braziūnasa, posvećene Aldoni Ragevičienė, – “Kad su još bijele košute s neba dolijetale”. Kako vidimo, parafraza je to naslova članka iz ovoga našega izbora – “Kad su još bijeli jeleni s neba dolijetali” (kai dar baltosios elnės iš dangaus krisdavo):


Neporožnja, Nadija. Litva kakvu je volim // Nova Istra: Časopis za književnots kulturološke i društvene teme. - 2002. - Pula, ljeto–jesen. - S. 234-235.

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

<center>dok su još bijele košute s neba dolijetale</center>

Fabijoniškės, 2001.VII.21–VIII.23

Vladas Braziūnas

kai dar baltosios elnės iš dangaus krisdavo

Aldonai Ragevičienei baltos raguotos elnės švelnios, šiauriškai šaltos šaltos, šiauriškai švelnios švilpia per sutemas baltas audžia voras stiklinį jungtuvių sodą, ir krenta aukso sidabro rasa ant įžadų kryžiaus prie kelio, vaivorykštė, juosianti stuomenį margas žirgas po vandeniu reškia žolyną renka gijas sutartinių Austėja renka gijas sutartinių Austėja margas žirgas po vandeniu reškia žolyną prie kelio, vaivorykštė, juosianti stuomenį aukso sidabro rasa ant įžadų kryžiaus audžia voras stiklinį jungtuvių sodą, ir krenta švilpia per sutemas baltas šaltos, šiauriškai švelnios švelnios, šiauriškai šaltos baltos raguotos elnės

Fabijoniškės, 2001.VII.21–VIII.23

7 meno dienos. – 2002. – Sausio 18. – P. 5;
Žiemos žodžiai / Sudarė Benediktas Januševičius, Juozas Žitkauskas. – Vilnius: Vilniaus mokytojų namai, 2002. – P. 34;
Braziūnas, Vladas. Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai: [poema] // Vilnius: Kronta, 2003. – P. 21 (t.p. 5, 37). – (Lietuvos tūkstantmečio programos leidinys).

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

Jugovina

Vladas Braziūnas

Saulelėj tirpsta paskutinis sniegas

Saulė šypteli vos vos – galas kiškio vuodegos, kur prieš pusę valandos dar balta meška gulėjo, vis pukšėjo, vis mažėjo – pasiliejo, nutekėjo, – galas kiškio vuodegos nuo pavasario saulelės po kruopelę, po lašelį atitirps ir – išgaruos. Susitiksim vėl juoduos, o paskiau žaliuos žaliuos ir laukuos, ir pakeliuos. Ką ten dirbsim susitikę? – Birbsim birbsim birbinikę. Dirbsim iš tošies – birbsim atsilošę!

…2002.V.17

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

<br/>* * *

Fabijoniškės, 2003.III.15

Poezija: Časopis pjesničke prakse. – 2006. – Br. 3–4. – P. 141.

Vladas Braziūnas

* * *

ką daro siela, kai rankos siekia adomo obuolio kai kojos per slenkstį vos slenka jau vengdamos tolių ir nuotolių ką daro siela, kai kūnas savo aklavietę gina kai akys, pabėgę iš kojinės slepias už akmenio girnų ką daro siela, kai vakaras šiltas į sterblę murkia sergstintį Dievo voratinklį sverdintį dulkių stulpą ką daro siela, kai raštas dvi geros, keturios išvirkščios vakaras sielą uždaro ar atveria, bet neišverktą

2003.III.15

Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 44.

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

planiranje budućnosti Europe

Vladas Braziūnas

Europos ateities planavimas

dvylikapirštė, juodvarniais lakstanti po mano ąžuolo girią mano ąžuolo stabą bučiuojanti nekalčiausioji pervalka pelkė jinai, skenduoliais ūmiais atsiriaugsinti čepsinti kietą Barabo sukurstytą maištą gaištančią žuvį pastvėrusi šveičia ant mano altoriaus ir duona vadina plokit, Pilotas nusprendė patenkinti jos reikalavimą

2002.VIII.20–22

Poezijos pavasaris / Sudarė Dainius Gintalas. - Vilnius: Vaga, 2003. - P. 71.

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

<center>* * *</center>

Vladas Braziūnas

* * *

parašęs tokį eilėraštį kurio niekas į jokią kalbą niekada nė už ką neišvers galiu sau keliaut ant šieno miegot ir per sapną urgzti o, kad taip šnekučiuočiaus babut, ne su proprotėviais mūsų, kitiems nebyliais, o jei tik šaukčiaus aštuntojo Pragaro rato arba ir Rašto tautos pateptųjų!

Fabijoniškės, 2002.VII.9-26

Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 34;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 39. – (Forma sudarkyta, pirmoji eilutė iš eilėraščio išimta ir užrašyta kaip eilėraščio pavadinimas).

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

mišji plamen

Vladas Braziūnas

pelės ugnis

sėja grūdą, kad mirtų, kad kiltų galia ir gyvybė, sapną liežia lietus, jūrmarės iš kibirkšties pasiliejusios, ašaros akmenį skeliančios, šventas šikšnosparnis spindakiuoja iš palubės, pūvančio grūdo švytėjimas

2002.VI.22–23

Santara. – 2013. – Žiema. – Nr. 100. – P. 43;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 29.

Vladas Braziūnas

S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

<center>* * *</center>

Fabijoniškės, 2002.V.6–8

Vladas Braziūnas

* * *

blizgantis juodžemio sparnas, sparnas prie sparno glaudžias tolstančios vagos, vaga prie vagos, arimas iš po norago spurdanti gyvastis sparno, vagos pakils, ir nuskris visas pulkas, banguojantis juodas ežeras, banga prie bangos žemė prie žemės, prie juodžemio, dangus prie dangaus po dangum, iš po dangaus blizganti juodžemio plūksna, povos vėduoklės kraštelis

Fabijoniškės, 2002.V.6–8

Metai. - 2003. - Nr. 5. - P. 62;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 257. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės straipsnis „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.51) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas.