Vladas Braziūnas

rašyk ant lentos, ant lietaus ar ant palių ant palų pirmaryčio kraujo, keliauk ant namų nelauk neatėjo Panelė Saldžiausioji į randevu užtrauk su kroatėm mažos Marijanos posmelę tau Adrija rėja, lietuviškai – trupinius lesk vieninteliai veža per Ąžuolo miestą – pragaro ratai ir vežasi viešas kiekvienas po narvą privatų ir vežasi narvo ar tvarto ankštas dureles į darbą, į atilsį, ateitį – darda, kur švilpia pamėgzda apuokui tik juokas, bet vežasi – dėl visa ko po pažasčia kulipką, vardo miražą ir vėzdą plevėsa lietuvi, skubėk ant namų, apsikuopk ir tavo griuvėsį privatų, ir pragarą tavo namo gabena vieninteliai ratai per Adrijos Ąžuolo miestą