Vladas Braziūnas

Emocijos aštrėja, Rūdžių mažiau belieka Kontaktuos, Kada transportas vakarop įminga Nelyg kamanė žiemai, Ir štai tu stovi tuščioje trasoj Betoninėj, Na, pavyzdžiui, palei Prilukų kryžkelę, Ir ima lėkt sekundės taip veržliai, Kad įvairių žolių kvapus jau atskiri, Bet randasi vairuotojas, kuris Tave išgelbės, Įsibėgėjęs lig šimtas trisdešimt dviejų, Paleis vairą Ir tartum duona nirs į vakaro ištirpusį aliejų, Tai vesk, šventasis Mikalojau, nepaleisk, Sidru vaišinkis savo pakelės žolių sidabro! Iš po debesio saulė nusės Ir nuplikys jau paskutinįsyk Aliejum dangų, Ir saulę vejas debesys – ir paveja, Ir vaikotės jūs debesis – ir pavejat, Už jūsų kregždės skrenda – ir pasiveja, Ir estafetėj viena kitą keičia, Ir vėlei įmingi, Nes jos neatneša gerų nei negerų naujienų – Tiesiog čia jų Vakaro Olimpiada Virš keleto kairiojo kranto provincijų.