Vladas Braziūnas

Rašau suomiškai – kompiuteris sako, turi būt komiškai rašau daniškai – kompiuteris sako, turi būt paniškai rašau prancūziškai, norvegiškai – einasi kaip per sviestą taip pat ir rusiškai, amerikoniškai rašau irakiškai – kompiuteriui buvę nebuvę Rašau samiškai – kompiuteris sako, turi būt saviškai rašau fareriškai – kompiuteris sako faneriškai skaniškai – kompiuteris skoniškai; roniškai – kompiuteris chroniškai ispaniškai – buvę nebuvę; flamiškai – nieko nesiūlo baskiškai – nieko, kataloniškai – irgi nieko čekiškai (arba prahiškai) – vis dar nieko norlandiškai – nieko nesiūlo žydiškai – irgi nėra tada rašau balkanų – kompiuteris sako balkonų Dabar pavasaris, balkono durys atvertos vidudienio saulė nė debesėlio danguj nė kompiuterio skrenda sau žirgas – kompiuteris tyli, kad: jis neturi sparnų