Vladas Braziūnas

Prie lėto vandens... Vìsa jau susitvarkė, vìsa jau dera, galai su galais susieina. Ir rytdiena darosi dar ramesnė nei vakarykštė. Mintis daros drąsi kaip smuikas. Gyvenimas lengvas kaip strazdas. Žmogus pirmąkart teisus prieš save kaip pušis prieš dangų. Pats pasaulio vidurys prie lėto vandens. O tada ima sprogčioti debesys, garbanotis miškai, iš tolo, iš pelkės vėjas ateina. Ir žmogus supranta užsibuvęs prie lėto vandens, ir kyla ieškoti krioklio.