Vladas Braziūnas

su mirtim sakomės tu su gėla už parankės ir vienintelė pagarba teisybei o vienintelė baimė nesuklupti ant savo paties liežuvio taip smagu būtų sustoti pažiūrėti į veidrodį ir manyti save didžiavyrį bet tatai per brangu tam kuris kas žingsnis kas smegenų impulsas daros toks pat kvailys kaip Sokratas