Vladas Braziūnas
* * *
sudilo pančiai ir vielos
rūdiję, saistę ir gūžę
tik tavo oda, tik sielos
drovus ir laisvas drabužis
nieko daugiau, tik Dievas
plika akimi neįžiūrimas
dulkė ant nuotraukos, ievos
po duknom, žiedų kepurėmis
išsikėtojusios miega
šypsosi, nieko slapta
neša per baltą ne sniegą
anapusiai tavo sapną
Fabijoniškės–Ventspils (Starptautiskā rakstnieku un tulkotāju māja, 6. celle), 2011.II.25–III.3
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 7.