Vladas Braziūnas
yra vieta
nutrauktas rankas vėl tiesk
dar klausk nesupratus, dar kvosk
saldžioji mano viltie
kartaus šokolado spalvos
per sapną nematomą, per
bejausmį, nejaukų vos vos
per šalčio krečiamą „gert“
sukepusių lūpų spalvos
bekraujai kráujas žiedai
ant kaulo, ant kiauro lazdos
išnėrus, kiele, skraidai
anapus aušros ir laidos
Fabijoniškės–Vilnius–Praha, 2011.VIII.2–25
Nemunas. – 2012. – Vasario 9–22. – P. 5. – (Kauko laiptai);
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 8.