Vladas Braziūnas


yra vieta


nutrauktas rankas vėl tiesk dar klausk nesupratus, dar kvosk saldžioji mano viltie kartaus šokolado spalvos per sapną nematomą, per bejausmį, nejaukų vos vos per šalčio krečiamą „gert“ sukepusių lūpų spalvos bekraujai kráujas žiedai ant kaulo, ant kiauro lazdos išnėrus, kiele, skraidai anapus aušros ir laidos

Fabijoniškės–Vilnius–Praha, 2011.VIII.2–25

Nemunas. – 2012. – Vasario 9–22. – P. 5. – (Kauko laiptai);
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 8.


Vladas Brazūnas


* * *

bokšto, senesnio už laiką, pavėsy stovėsi netrokšdamas nieko nelaukdamas nieko stovėsi kad nieks jau tavęs nebelaiko, nelieka kas dar pasigestų, kas gęstančią liepsną apklėstų, apklostytų, liesą paglostytų kūno džiūvėsį bet nieks jau tavęs nebelaiko, žiūrėsi kaip plaikstosi, sklaistos šešėlis kaip plėnimis vėjyje nyksta apleistos mylėtosios vėlės ištvėrusios gaisrą pirmykštį

Fabijoniškės, 2002.VII.3

Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 63;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 13.


Vladas Braziūnas


* * *

ir tada: rusų poetas Jurgis Baltrušaitis lenkų poetas Aarne Puu švedų poetas Li Li bet ir: savo kalbos prigimtinės savo tarmės išrašytojas Matsas Traatas iš laikų kai mes dar mylėjom savo numirėlius pilnus žaizdų ir kraujo nukarusiomis virš sraunaus akmens šaknimis Juris Vienakis yra fiordas anapusin jūros toli įsiterpęs ką reiškia krūties apskritimas pirštų galiukams skaitantiems Brailio rašmenis sesuvą? žiežulą? žiedą įstrigus į sieto ašaras renkančio akį? ir tada: poetų susitylėjimas

Fabijoniškės, 2008.V.7

Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.



„...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“

Maironio lietuvių literatūros muziejus birželio 30 d., antradienį, 17 val.

kviečia į poezijos šventę „...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“ (Maironis),

skirtą paminėti muziejaus įkūrimo 73-ąsias ir Maironio mirties 77-ąsias metines

 

Dalyvauja poetas Vladas Braziūnas,

pirmasis Dionizo Poškos literatūrinės premijos laureatas (2009),

Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatas (2009)

ir Poezijos pavasario 2009 almanacho sudarytojas,

poetai Gintautas Dabrišius, Donaldas Kajokas, Skaidrius Kandratavičius, Robertas Keturakis,

Irna Labokė, Alfas Pakėnas, Aldona Elena Puišytė, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė,

Dovilė Zelčiūtė

Klarnetu gros Valdas Andriuškevičius,

Maironio poeziją skaitys aktorius Aleksandras Rubinovas

 

Maloniai kviečiame!



Birželio 30 dieną Maironio sode vyko kaip ir paskutinis pavasario sezono renginys. <…>. Minėjome savo tradicines datas: Maironio mirties 77-ąsias metines (1932 m. birželio 28 d.), muziejaus įkūrimo 73-iąjį gimtadienį. Švenčiame kasmet, kaip sugalvojame. Klausytojų susirinko tikrai daug, atlikėjų irgi nemažai. Pavadinome tą šventės valandą „...jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo!..“ (pagal Maironio eil. „Dvi žvaigždi“). Juk galų gale bent poetai turbūt jaučia dvasią aukštesnio pašaukimo, negi rašo tik automobilyje, kavinėje, draugų vakarėlyje ar posėdyje? Galbūt jie dar būna vienumoje, užsidarę, suraukę kaktas, susimąstę, iškritę iš pasiutusio bėgimo ir krizės? Per šventę pasklaidėme „Poezijos pavasario 2009“ almanachą, pakamantinėjome jo sudarytoją, poetą, dviejų šįmet gautų premijų – D. Poškos ir A. Miškinio – laureatą Vladą Braziūną. Kiek dėžių poezijos atliko nuo „Poezijos pavasario“ almanacho? Ar būta grasinimų ir terorizavimo atvejų? Kokie poslinkiai ir polinkiai? Ir t.t. Iš almanacho puslapių su savo eilėraščiais išlipo Gintautas Dabrišius, Skaidrius Kandratavičius, Irna Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Alfas Pakėnas, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė, Dovilė Zelčiūtė, Valdas Andriuškevičius grojo klarnetu, o Aleksandras Rubinovas skaitė patį Maironį. Viskas vyko be scenarijaus, scena buvo Maironio sodo altana, pražydusi vijoklinėmis rožėmis, o fotoaparatu pliaukšėjo ir kadrus gaudė pats Petras Palilionis, nugriebęs V. Braziūno profesionalią įrangą. Viskas pasibaigė, tačiau klausytojai vis dar nesiskirstė, dėkojo, džiaugėsi, uostė žiedelius ir žiūrėjo, kaip lapuose mirguliuoja besileidžianti saulė. Sentimentalu, bet gana kultūringa.

Ruseckaitė, Aldona. Mano KULTŪRA // Nemunas. – 2009. – Liepos 23–rugpjūčio 2. – P. 16. – (Nerimo algoritmai).

Yasuhiro Yotsumoto 四元康祐


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

Tėtis yra kvailys

Tėtis man sudavė per užpakalį. Aš iš tikrųjų įširdęs. Kartais Mama daro tą pat, bet tik tada, kai iš tikrųjų supykus. Tėtis nėra iš tikrųjų supykęs. Tai man ir kelia apmaudą. „Aš tave įspėjau“ sako jis lyg juokaudamas ir nusmaukia man kelnes kaip pediatras. Kur dingęs gerasis jo humoro jausmas? Atsitraukimas yra taip ūmai užsiplieksti. Mama irgi taip mano, atsitraukimas, ir su Tėčiu ginčijasi. Nesu toks didelis, kad žodžiais mokslingais išdėstyčiau, bet, Rika, žinai, tau galiu pasakyti tiesiai: Tėtis yra kvailys.

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Émile Martel) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.

Nemunas. – 2009. – Kovo 5–12. – P. 9.


Yasuhiro Yotsumoto 四元康祐

パパはバカだ

きょうパパはボクのおしりをぶった ボクはすごくあたまにきた ママもときどきボクをぶつけど そのときのママはすごくおこっている パパはおこらないからボクはいやだ さっきチュウコクしただろうってへんなこえでいって それからおいしゃさんみたいに ボクのずぼんをぬがす いつもにこにこしているくせに きゅうにそんなふうになるからボクはこまる ときどきママもそういって パパとけんかをする ボクはまだちいさいから うまくいえないんだけど パパはバカだ ほんとだよ、リカ

Yasuhiro Yotsumoto 四元康祐


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

<center>lankstas</center>

pirmoji kūdikio šypsena po nakties dangumi pritvinkusi milžino galios apgręžt ir išlenkti šviesos spindulius lankstas visai mažulytis ir plika akis neįstengia jo atpažint ir susieti su štai šia akimirka

2008.X.1–4 Druskininkuose, organizacijų Literature Across Frontiers ir Lietuviškos knygos surengtose tarptautinėse vertėjų dirbtuvėse, versta iš prancūzų kalbos (į ją vertė Émile Martel) – gyvai bendradarbiaujant su autoriumi.

Nemunas. – 2009. – Kovo 5–12. – P. 9.


Yasuhiro Yotsumoto 四元康祐

回路

赤ん坊が初めて笑った 光線すらを捩じ曲げる巨きな力が 漲り溢れている夜空の下で その一瞬、肉眼では辿れない微細な回路が繋がったのだ

Vladas Braziūnas


„Poezijos pavasaris 2009“: čia tūkstantį metų dabar

 

Mieli Kolegos!

Nei 2009-ųjų ir Poezijos pavasaris, nei jo almanachas „Poezijos pavasaris“ – nėra atšaukta. Rašytojų sąjungos valdyba almanachą sudaryti yra pavedusi Vladui Braziūnui. Tai sudarytojas dar kartą ragina iki baigiantis sausiui saikingai – ne daugiau kaip po 80 eilučių – siųsti jam (vladas@braziunas.net) pačių geriausių neskelbtų savo eilėraščių, taip pat esė. Galima juos, įrašytus į kompaktinę plokštelę, palikti ir kaip įprasta: Rašytojų sąjungos antrajame aukšte, pirmininko kabineto prieduryje.

2009-ieji yra ištisinių sukakčių ir progų metai: Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, Vilnius – Europos kultūros sostinė. Aukštaičiams galėtų būti svarbu ir nekrikštų sėlių vardo paminėjimo 800-metis, ir jų Zarasai – 2008-aiais sušvitę kaip Lietuvos kultūros sostinė; žemaičiams gal Plungė – 2009-ųjų kultūros sostinė... Kitiems gal būtų svarbu 600-metė vytautinė Trakų bažnyčia ar prieš 525 metus miręs Lietuvos katalikų šventasis Kazimieras, prieš 430 metų jėzuitų įkurtas Vilniaus universitetas, o ne vienam – kad Poezijos pavasaris jau 45-asis... Žodžiu, šių ir kitų minėtinų datų ir kitokių svarbmenų 2009-aiais tiek, kad Vytautui Kavoliui tikrai būtų buvę ką grakščiai paironizuoti. Bet to daryti neskatinu. Jūsų kūrybos almanachą dėliodamas žadu telktis ties iš savęs paties pasiskolinta eilute čia tūkstantį metų dabar ir siūlau Jums, rinksiantiems eilėraščius ar esė savoms publikacijoms, šios sudarytojo ištarmės nepaniekti.


Nemunas. – 2008. – Spalio 30–lapkričio 5. – P. 12;
Literatūra ir menas. – 2008. – Spalio 31. – P. 16.


Vladas Braziūnas


persmeigtas vėjas

lėktuvų pačiūžos per matinį vasaros ledą, tulžtantį vis bespalvyn tik kraujas toks pat kaip pirmajam spalvo- tam kine, iš vo- tiẽs, pratrūkusios tėvo nugaroj ties kairuoju mentikauliu, imasi žuvys, ir sprogsta gyslų tinklai ant dainuojančių žydinčių rankų

Užupis–Fabijoniškės, 2001.XI.10–2005.VIII.10

Nemunas. – 2007. – Sausio 25–31. – P. 5. – (Kauko laiptai);
Santara. – 2012. – Žiema. – P. 20;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 58.


Vladas Braziūnas


* * *


supratau, kad nėr tavęs, kad veltui mindau žemą seno pašto slenkstį čia gyveno?.. maža kas gyveno ryt pirma diena gyviem gyventi mirštant: pirštų... pagalvėlėms... lūpoms... žalio medžio angelas ant sienos žaidžia buhalteriniais skaičiukais rūką vos matau: rasotas langas o sapnai – kadais buvai priėjus buvo vėjas, šaltos rankos rangės dar nekaltos angys ir balandės baltos krūpčiojo po mano delnu apgamas rūstus, apgaulės švelnios gaubė ir neleido atsibust senas vėjas sušlavė lapus pastovėjo, apsisuko ir nuvėjo

Fabijoniškės, 2003.IX.5-9

Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5;
Birželio sodai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas / Sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2010. – P. 95;
Poetinis Druskininkų ruduo 2010 = Druskininkai Poetic Fall 2010 / sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis = Compiler and editor-in-chief Kornelijus Platelis. – Vilnius: Vaga, 2010. – P. 48;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Poezii = Eilėraščiai / the idea and coordination Inga Lukoševičiūtė; în româneşte de Leo Butnaru, Ruxandra Cesereanu şi Alexandru Matei, Dumitru M. Ion şi Carolina Ilica, Irina Nechit. – Luxembourg, 2013. – (Rumunų ir lietuvių kalbomis). – P. 17.


Syndicate content