Vladas Braziūnas
meldėsi savo kalba
šėlo išdžiūvusios jūros ir pynės
su nusiaubtų namų šešėliais, laukinės
išėjusios iš krantų kliokė upės per debesų
įmirkusias pievas, per sąžalynus
mirštančiam Dievui buvo baisu
gulėjo nuvargintas vėjo ir nežinios
kokio pasaulio vandenyse liepsnos
ar išnyks dvasia, sušnypštus it geležis
kokiam kirmykščiui pražys
nuotaka išsiskleis, brinks nekaltybės slyva
alyvmedis sprogs, alyva
jurginas slibiną smeigs ir pasileis skėriai
su jais kalba bus trumpa
ėdrių šešėlių kalba
Toronto, 2010.VII.11
Birželio sodai: Tarptautinės poezijos šventės „…ir saulas diementas žėruos…“ (A. Miškinis) dalyvių kūrybos almanachas / Sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2010. – P. 97;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris: [eilėraščiai]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 55.