Vladas Braziūnas


Vertė / Translated by / Traduit par Kristina Burzić


put od rada

gdje je ta uspomena lijepa sa usnama od lipa klečući vjetar na poljima, prodavač kiše sjeverna kugara crvene suze bira tuga tuge je kruta, oštar je kljunčić oskruše bez odgovora pije vodnu bolest u plućima koja krče vazduh je tako vedar, izgleda da je tu sanatorij nemoj me izvući kao stabljiku iz zemlje, koja izgleda ružno usred seljačkih radova, kad se snijeg već rastopio, drhtim zbog zvuka svakog vedro je groblje, prijatno, Isidor zimski usjev zasije Marija se moli za čovjeka, Anđeo za njega svira dosta bi bilo tih troje mitova, kad bih se sjetio šetajući ovim putem, kad bih pretrpio

Vilnius–Fabijoniškės, 1975.IV.15–2003.XI.2



Vladas Braziūnas


kelias atodirbis

kur tas gražus atminimas su liepžiedžių lūpom klūpantis vėjas arimuos, lietaus pardavėjas šiaurės svirbelis raudonas ašaras raško sielvartų sielvartas kietas, aštrus šermukšninis snapelis į plaučius įsimetusią vandenio ligą geria be atsako oras toks gaivus, lyg čia būtų kokia sanatorija neišrauk manęs it stagaro, bjauriai atrodančio atodirby, kai sniegas nutirpo, virpu net nuo menkiausio garso giedros kapinės, jaukios, Izidorius žiemkentę sėklą beria Marija meldžias už žmogų, Angelas pučia trimitą šių trijų mitų visai ir pakaktų, jei prisiminčiau mindamas kelią, ištverčiau

Vilnius–Fabijoniškės, 1975.IV.15–2003.XI.2

Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 27;
Sugrįžta angelas: [eilėraščiai] / redaktorius ir sudarytojas Vytautas Kaziela, įv. str. aut. Valerijus Rudzinskas. – Utena: Kamonada, 2007. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 22.