Vladas Braziūnas


Vertė / Translated by / Traduit par Kristina Burzić


sivo zujanje

flaute i bunari, žviždaljke i šuštajući vjetrovi, mrtva pisma na papirusu, oko ruba malo pljesnjiva nepoznati je kraj, na nišanu lovački sokol stoji glup, ali našega Boga sin, suze, ko trnovi oštre stepenice vise u zraku, zaprašene i okružene godinama, metak pogodi metak, to je strpljivost i sloboda

Maladečina–Minsk–Orša, 2009.XI.22–23



Vladas Braziūnas


pilkas gaudesys

fleitos ir šuliniai, skudučiai ir ūkiantys vėjai papirusai, mirusie raštai, iš krašto apipelėję kraštas nepažinus, ant rankos medžioklinis sakalas žioplas, bet Dievo sūnus, ašaros, aštrios kaip atskalos laiptai, pakibę ore, metais aplipę ir dulkėm laisvė ir atspara, kulkai pataikius į kulką

Maladečina–Minskas–Orša, 2009.XI.22–23

Braziūnas, Vladas. fontes amoris: [eilėraščiai]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 50.