Vladas Braziūnas

fleitos ir šuliniai, skudučiai ir ūkiantys vėjai papirusai, mirusie raštai, iš krašto apipelėję kraštas nepažinus, ant rankos medžioklinis sakalas žioplas, bet Dievo sūnus, ašaros, aštrios kaip atskalos laiptai, pakibę ore, metais aplipę ir dulkėm laisvė ir atspara, kulkai pataikius į kulką