Vladas Braziūnas


Vertė / Translated by / Traduit par Kristina Burzić


ljudi koje sanjam

umirali su u jeziku svome molili su ispod hrasta svog njihove mlade bez suza su plakale kao i moja kosa umirali su jedan po jedan sivi su pepeli umrljali užarene pupove njihova tijela na miru su pustili jastrebi i ćelave hijene kroz srca probodeni u miru se odmaraju njihovi ratni robovi i bogovi i štrikovi njihovih vješala

Toronto, 2010.VII.11–12



Vladas Braziūnas


žmonės, kuriuos sapnuoju

jie merdėjo savo kalba jie meldės po savo ąžuolu jų mergės verkė be ašarų jie kaip mano plaukai mirė po vieną žili pelenai aplipo įbrinkusius pumpurus jų kūnus paliko ramybėj pesliai ir nuplikusios hienos ant savo širdžių pasismeigę ramybėje ilsis jų karo vergai ir dievai ir jų kartuvių kilpos

Toronto, 2010.VII.11–12

Braziūnas, Vladas. fontes amoris: [eilėraščiai]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 56.