Vladas Braziūnas
žmonės, kuriuos sapnuoju
jie merdėjo savo kalba
jie meldės po savo ąžuolu
jų mergės verkė be ašarų
jie kaip mano plaukai mirė po vieną
žili pelenai aplipo įbrinkusius pumpurus
jų kūnus paliko ramybėj pesliai ir nuplikusios hienos
ant savo širdžių pasismeigę ramybėje ilsis
jų karo vergai ir dievai ir jų kartuvių kilpos
Toronto, 2010.VII.11–12
Braziūnas, Vladas. fontes amoris: [eilėraščiai]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 56.