Vladas Braziūnas



žmonės, kuriuos sapnuoju

jie merdėjo savo kalba jie meldės po savo ąžuolu jų mergės verkė be ašarų jie kaip mano plaukai mirė po vieną žili pelenai aplipo įbrinkusius pumpurus jų kūnus paliko ramybėj pesliai ir nuplikusios hienos ant savo širdžių pasismeigę ramybėje ilsis jų karo vergai ir dievai ir jų kartuvių kilpos

Toronto, 2010.VII.11–12

Braziūnas, Vladas. fontes amoris: [eilėraščiai]. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 56.