Vladas Braziūnas
vėlė
ant tos nedalingos pasaulės
išlindus, rainai šmirinėja
sapno gliti gyvačiukė
karaliui į burną, atgal
išėjo karaliui per kulnį
žiūriu į jo akmenį kniūbsčią
į pėdą tuščiam akmeny
kaip tas gyvolėlis gyvena
kai vienas plevena, išmano
spontanišką meną, o kūnas –
gaisravietėj čypianti ištara
1995.IV.5–1996.IV.16
Dienovidis. – 1996. – Gegužės 10. – P. 8;
Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno: eilėraščiai / knygos dailininkas Romas Orantas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999. – P. 82.