Vladas Braziūnas

Saulė šypteli vos vos – galas kiškio vuodegos, kur prieš pusę valandos dar balta meška gulėjo, vis pukšėjo, vis mažėjo – pasiliejo, nutekėjo, – galas kiškio vuodegos nuo pavasario saulelės po kruopelę, po lašelį atitirps ir – išgaruos. Susitiksim vėl juoduos, o paskiau žaliuos žaliuos ir laukuos, ir pakeliuos. Ką ten dirbsim susitikę? – Birbsim birbsim birbinikę. Dirbsim iš tošies – birbsim atsilošę!