Vladas Braziūnas


S litavskoga prepjevala Mirjana Bračko

Jugovina

Sunce tek malčice se smješka – bijeli zečić na brežuljku, gdje bijeli medvjed ležao je – snijega i neba boje. U zemlju upija se zima. Proljeće je već, pepelnosivo. Sve zvjerčice linjat će se, lokvice nam naplakati. Dožubore potočići svakojako. No ne tuguj, osmijehu prikriveni – poput zečića s usana skoči!

Vladas Braziūnas

Saulelėj tirpsta paskutinis sniegas

Saulė šypteli vos vos – galas kiškio vuodegos, kur prieš pusę valandos dar balta meška gulėjo, vis pukšėjo, vis mažėjo – pasiliejo, nutekėjo, – galas kiškio vuodegos nuo pavasario saulelės po kruopelę, po lašelį atitirps ir – išgaruos. Susitiksim vėl juoduos, o paskiau žaliuos žaliuos ir laukuos, ir pakeliuos. Ką ten dirbsim susitikę? – Birbsim birbsim birbinikę. Dirbsim iš tošies – birbsim atsilošę!

…2002.V.17