Vladas Braziūnas


Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

bucolique au bord de la chaussée


un objet familier, moi, qu'on essuie avec un torchon humide, le dimanche en prison, à la gare, à l'aéroport je somnole plus de désirs, la comédie est finie les yeux baissés, aux poignées je m'accroche ô vie, maigres cuisses, leur lueur, le cactus humecté s'agite et bouge sous ta paume assoupie, la langueur des seins chauds, les tétins en soie, telles balles endormies des nuages de tes cheveux épars, gris, le long du chemin du Styx dans une bucolique fatiguée, ton front ovale éblouit, se lève et se couche, un aveugle temps veule – de l'objet familier, le rêve entre les dents la paume gelée, transpersée par des balles ou des stigmates la douceur de poussière sur les globes éclatés

Fabijoniškės, 2003.VII.21-25

Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 39. – (Levée d'ancre).


Vladas Braziūnas

paplentės bukolika


esu naminis apdulkėjęs daiktas šventadieniais pašluostomas drėgnu skuduru oro uoste, stoty ar kalėjime snūduriuot jokio noro, vaidinimas baigtas akis nuduriu, žvilgsnis kliūva už rankenų žvilga vytintos šlaunys, gyvybė, kaktusą vilgiusi nebestygsta, kruta po tavo į sapną slystančiu delnu, kur ilgisi šiltos krūtys, šilko spenelių miegančios kulkos, renkasi debesys tavo plaukų, pilkų palei plentą ar stiksą į nugyventą bukoliką, tavo kaktos ovalas akina, teka ir leidžiasi, aklinas laikas bevalis daikto naminio, į sapną dantim įsikibus stingstantis delnas, jį kulkos veria ar stigmos švelnios kaip dulkės ant sprogusio lempos stiklo

Fabijoniškės, 2003.VII.21–25

Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 25;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj / Sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. – P. 264.