Vladas Braziūnas
paplentės bukolika
esu naminis apdulkėjęs daiktas
šventadieniais pašluostomas drėgnu skuduru
oro uoste, stoty ar kalėjime snūduriuot
jokio noro, vaidinimas baigtas
akis nuduriu, žvilgsnis kliūva už rankenų
žvilga vytintos šlaunys, gyvybė, kaktusą vilgiusi
nebestygsta, kruta po tavo į sapną slystančiu delnu, kur ilgisi
šiltos krūtys, šilko spenelių miegančios kulkos, renkasi
debesys tavo plaukų, pilkų palei plentą ar stiksą
į nugyventą bukoliką, tavo kaktos ovalas
akina, teka ir leidžiasi, aklinas laikas bevalis
daikto naminio, į sapną dantim įsikibus
stingstantis delnas, jį kulkos veria ar stigmos
švelnios kaip dulkės ant sprogusio lempos stiklo
Fabijoniškės, 2003.VII.21–25
Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 25;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj / Sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. – P. 264.