Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
Praėjau
Pakilo smarki muzika, prasidėjo lyg proto vėtra
Įsikirto į nervų šaknis ir drebino širdį
Laikiau mintį, kad Dievas nėra atsarginis žaidėjas
Ir taip jau slidus nuolydis nebelaikė
Taip, laikas tai šulinys, ir aš garmu
baimė išsisklaidė, ir džiūgaudamas vėl išvydau save
Pradėjau rašyti iškart po Keatso mirties
Kokie milžiniški saulėtekiai
1821