Vladas Braziūnas

latgãliai šilto pieno kanelin įmeta gyvą kaip pats gyvenimas varlę, kad pienas nešimas turgaus miesčionims parduoti ilgiau būtų šviežias ir nesugižtų mes grįžtame dviese iš miško išalkę ir saldžiai pavargę, sapnuojame samanų saulėje mirgančią šiltą paklotę ir spiečių mažyčių minčių, kiekviena po mirtiną geluonį geldoje sūriai balti kaip suplotos paliepių traškios ir didelės galvos, na ko taip loja mažas sutrikęs šunytis kaip pirmąkart varlę išvydęs