Vladas Braziūnas
* * *
susitraukęs, sulinkęs, visai lyg ištrauktas
iš jūros, pavėsin drėgnan paguldytas tarp
kopų dviejų apkrūmojusių, vieno gyvãša-
kė žìlsta prieš šviesą sidabro rasõs lašely-
tis:
dar neišeik, dar pasėdėkim šiaip
dar pakalbėk tą patį, tik gražiaip
Rīga, 2006.VI.9; Ventspils (Starptautiskā rakstieku un tulkotāju māja, 7. celle), 2006.VII.24–27
Krantai. – 2006. – Nr. 4. – P. 9;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 146.