Vladas Braziūnas
persmeigtas vėjas
lėktuvų pačiūžos per matinį
vasaros ledą, tulžtantį
vis bespalvyn
tik kraujas toks pat
kaip pirmajam spalvo-
tam kine, iš vo-
tiẽs, pratrūkusios tėvo
nugaroj ties
kairuoju mentikauliu, imasi
žuvys, ir sprogsta
gyslų tinklai ant dainuojančių
žydinčių rankų
Užupis–Fabijoniškės, 2001.XI.10–2005.VIII.10
Nemunas. – 2007. – Sausio 25–31. – P. 5. – (Kauko laiptai);
Santara. – 2012. – Žiema. – P. 20;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 58.