Vladas Braziūnas


persmeigtas vėjas

lėktuvų pačiūžos per matinį vasaros ledą, tulžtantį vis bespalvyn tik kraujas toks pat kaip pirmajam spalvo- tam kine, iš vo- tiẽs, pratrūkusios tėvo nugaroj ties kairuoju mentikauliu, imasi žuvys, ir sprogsta gyslų tinklai ant dainuojančių žydinčių rankų

Užupis–Fabijoniškės, 2001.XI.10–2005.VIII.10

Nemunas. – 2007. – Sausio 25–31. – P. 5. – (Kauko laiptai);
Santara. – 2012. – Žiema. – P. 20;
Braziūnas, Vladas. Stalo kalnas: [eilėraščiai]. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – P. 58.