Vladas Braziūnas


Übertragen von Claudia Sinnig

nirgendwo mehr kann ich leben

es war und ist nicht mehr, ein vergangner nicht gewärtiger wind  
fliegt blind über schwarzes brachland dahin  
und stößt die flügel ab, und es verkohlt  
das trockne tännchen mutters schal  
  macht munter, es tagt, schon springt die sonne auf den hügel
  ein scherz nur im traum und niemand schuld
  vergangnes ist zeuge, vergangnes regiert
  nur in der gegenwart, sie ist nicht da

http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=1&author=vb02&sh...

Vladas Braziūnas

daugiau neturiu kur gyventi

būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas  
per juodą pūdymą apakęs skrieja  
ir atmuša sparnus, ir suanglėja  
sausa eglelė motinos skara  
  budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno
  tik sapno juokas, neieškoki kalto
  būtasis liudija, būtasis valdo
  tik esamajame, kurio nėra
skaitytina →→ arba ↓↓

Fabijoniškės, 2000.VIII.22–23

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002. - P.134; Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 16-17.