|
būdavo ir nėra, būtasis nesamasis vėjas per juodą pūdymą apakęs skrieja ir atmuša sparnus, ir suanglėja sausa eglelė motinos skara |
budina, jau diena, jau saulė šoka anta kalno tik sapno juokas, neieškoki kalto būtasis liudija, būtasis valdo tik esamajame, kurio nėra |