Vladas Braziūnas


Przełożyła z litewskiego Izabela Korybut-Daszkiewicz

krótka historia czasu

Lesi Ukraince wsłuchujcie się w tego, który drży przy najmniejszym dźwięku idźcie tuż za nim, bądźcie spokojni i czujni mówiliśmy – a o czym? o przeźroczystym miodzie akacji o cichych godzinach znoju i wypoczynku o miarach, co ciągle nieskończoność dzielą dzielić próbują, ale na nic, bo jak wyłowić morze z kropli lub kranu, ze zroszonego kawałka słoniny z lekkiego wiatru, wietrzyka, a tchnienie – czym da się zmierzyć? może o nim mówiliśmy? czas był już odwilżą czas rozkwitał, śniegiem sypał, długich nie zapowiadał lat, milczał o chorobach smażył konfitury, czytał, tłumaczył wiersze, kości leczyć z gruźlicy jechał do Druskiennik, a sól przywiózł z sobą do Lwowa, sama się skrystalizowała w klasykę sól – w ukochane miasto, podobne do Wilna, z mnóstwem wzgórz i narzeczy, i narodów, co przez miasto płyną każdy sobie, czasem we mgle błądzą, czasem w skwarze żeglują, rozmarzone, kwitną niszczeją, czasem się w żrącą rosę zmieniają, nawet nie rozróżnisz sól to czy ług z pękających odcisków osiadł na moich dziurawych kościach i włosach, w szron się zamienił, romantycznie mówiąc, a tak zwyczajnie – w siwiznę, w narośl na małym palcu, w garb Gabrieli Bitė, więc i tak - w przeźroczysty miód akacji

Fabioniszki – Druskienniki – Fabioniszki, 22 XI – 3 XII 2006

Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 103.


Vladas Braziūnas

trumpa laiko istorija

Lesiai Ukrainkai klausykit to, kurs krūpčioja nuo menkiausio garso sekite įkandin, būkite romūs ir budrūs kalbėjomės – apie ką? apie akacijų skaidrų medų apie tyliąsias darbo ir atilsio valandas apie matmenis, begalybę vis dalančius dalyti mėginančius, o beviltiškai, ką tu išgriebsi jūrą iš lašo ar laštako, iš aprasojusio lašinio bryzo brizo, lengvučio vėjo, dvelksmas – kuo išmatuotinas? gal apie jį kalbėjomės? laikas jau buvo atodrėkis laikas žydėjo, snigo, ilgų nežadėjo metų, nekalbėjo apie ligas virė uogienes, skaitė, vertė eilėraščius, gydytis kaulų džiovos važiavo į Druskininkus, druskos parsivežė Lvovan, pati sukristalėjo į klasikę druska – į mylimą miestą, panašų į Vilnių, pilną kalvų ir kalbų, ir tautų, beirkluojančių miestą kas sau, tarpais po rūką klajojančių, tarpais įsauly besiirstančių, užsisvajojusių, tarpstančių irstančių, tarpais į gailią rasą pavirstančių, nė nesuprasi druska ar skirstančių nuospaudų šármas išsiskirstė po mano kiaurus kaulus ir plaukus, virto į šarmą, romantiškai šnekant, o paprasčiau – į žilę, virto į ataugą ant mažylio, į Bitės kuprą, vis tiek – į skaidrų akacijų medų

Fabijoniškės–Druskininkai–Fabijoniškės, 2006.XI.22–XII.3


Magnus Ducatus Poesis: ribų įveika = robežu pārvarēšana = пераадoленьне мeжаў = pokonywanie granic = подолання меж = преодоление рубежей = surmounting boundaries: 2006–2007 / Sudarė ir parengė Vladas Braziūnas. – Vilnius: Petro ofsetas, 2007. – P. 95;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 160. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas;
http://www.balticsealibrary.info/index.php?option=com_flexic....