Vladas Braziūnas


Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė


un wagon ivre. Bratislava–Vilnius

quand je passais par les chemins de fer, malheureux et brûlants sans toi, penchée sur mon épaule, dans un pays qui n’est pas le mien touche les montagnes, les cols, l’odeur de sueur la feuille humide de tilleul, passe-la dans une anse sans oeil quel bâteau ivre rimbaude, là-bas, sur des pierres feuillu, les pans flottants au vent d’une veste usée ? te rappelles-tu cet infirme boiteux, ivre aussi, l’albatros ? avide de l’Europe, l’Ouest perce un chemin vers l’Est et l’ouest guette ici dans les jeunes bois des cols des coquelicots aveuglent, à côté des rails l’argile bleue, la lune chancelle, s’accroche au bout d’un nuage ou d’une planète, ou de l’internet comme tu as dit, j’ai mangé de la viande de porc succulente nous l’avons arrosée après, mon Dieu, à sa santé! dans les salles et près du feu nous nous reposions et nous nous la partagions nous visitions châteaux, prisons et cabinets messieurs à droite nous chancelions et nous nous relevions du vin et de la foi les milles ferrés – il n’y en a plus, emportés par le vent en vapeurs et en lumignons, en fiancées vieillies en photos tirées perfidement, en distances de – à c’était, c’est inventé… notre petite-fille sur son pot, tu vois ? tu entends, comme elle rit dans le rêve ? vois-tu ses yeux verts ? je t’aime comme mes yeux faibles, faiblissants il me manque ton souffle comme tu manques du mien

Fabijoniškės, 2002.VI.7–8


Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 35;
Braziūnas, Vladas. Grandes sont les nuits / Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė, Asta Uosytė-Būčienė et Marc Fontana. – Paris: L'Harmattan, 2007. – P. 22. – (Levée d'ancre).


Vladas Braziūnas


girtas vagonas. Bratislava–Vilnius

kai leidausi aš per gelžkelius, nelaimingus ir karštus ne tu prie šalies palinkusi ir ne mano tas kraštas liesk kalnus, tarpukalnes, prakaito kvapą liepos lapkotį šlapią prabesk pro užakusią ąsą sulapojęs, atsilapojęs švarko pasenusio atlapas koks ten girtas remboja laivas per akmenes? atsimeni palaužtakojį, neblaivų taip pat albatrosą? trąsą į Rytus kloja Vakarai, išsižioję Europos o vakarai čia tyko tarpukalnių atvašynuos aguonos akis išpliko, palei gelžkelį šlynas mėlynas, mėnuo mėtos, įsikabina į kraštą debesio ar planetos, ar interneto pašto kaip prisakei, pavalgiau, kiauliena gardi kaip reta išgėrėm už ją po valgio, Dieve, duok jai sveikatos! menėse ir prie laužo gulėjom ir laužėm dešrą lankėm pilis, kalėjimus ir tuos, kur vyram į dešnę svirom ir vėl stiprėjom nuo vyno ir nuo tikėjimo sutirpo tos geležinės mylios, nuėjo vėjais nuėjo garais ir nuodegom, neištekėjusiom nuotakom klastingai ryškėjančiom nuotraukom, nuotoliu nuo iki būta, išsigalvota… dukraitė sėdi ant puodo, regi? girdi, kaip per sapną juokias? regi, kaip akys žalsvėja? myliu tave kaip savo silpnas akis, silpstančias pasiilgau tavo alsavimo, manojo pasiilgusio

Vilnius, 2002.VI.7–8

Literatūra. ir menas. – 2002. – Lapkričio 8. – P. 3;
Braziūnas, Vladas. Būtasis nebaigtinis = Imparfait / Į prancūzų k. vertė Genovaitė Dručkutė = Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė; Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė = Mise en page Sigutė Chlebinskaitė. - Vilnius: Petro ofsetas, 2003. - P. 34;
Vilenica 2005: 20. mednarodni literarni festival / [urednici Miljana Cunta, Barbara Šubert]. – Ljubljana: Društvo slovenskih pisateljev, 2005. – P. 101;
http://www.lyrikline.org/index.php?id=162&L=2&author=vb02&sh...
Braziūnas, Vladas. E ramosa ci accerchierà la sera [Ir siaus mus vakaras šakotas] / Cura e traduzione dal lituano di Pietro U. Dini. – Novi Ligure (AL): Joker, 2013. – p. 34. – (Parole del mondo).