Į pradžią

Pēters Brūveris



* * *

tu skudrā noraugies kas tavu delnu rāpo un nezini vai ļauties tai vai nokratīt aust saule loku met tad lēnām lejup slīd tu skudrā noraugies kas tavu delnu rāpo iet dienas mēneši un gads aiz gada mijas vai steigties pierādīt vai mēmi raudzīties kā tik un tā nāk visu nolikt vietās Dievs un smaržo vīgriezes aiz baltas griestu sijas

Brūveris, Pēters. Mīl mani Dievs: visādu gadu dzeja. – Rīga: Preses nams, 2000. – Lpp. 85.

Pēters Brūveris


* * *

žvelgi į skruzdėlę kur tavo delnu kruta ir nežinai ar leisti jai ar nukratyti pakyla saulė ir lanku žemyn nuslysta žvelgi į skruzdėlę kur tavo delnu kruta taip dienos mėnesiai ir metai metais mainos ar skubintis įrodyti ar tyliai žvelgti kaip viską į vietas sudėt ateina Dievas ir kvepia palubėj baltoj vingiorykštės už sijos

Literatūra ir menas. – 2000. – Lapkričio 17. – P. 4;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 22.