Amanda Aizpuriete


Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas


* * *

Rožių kvapu apsinuodijęs laikas – ir sustojęs. Trupučiuką jo gaila, gal jis norėjo ilgai dar skubėt. Bet kas man daryti, jei netikėtai per valandą sueina dešimt vaiduoklių rožių man dovanot? Vienas sako: atsimeni, antras šnibžda: atleisk, o trečias juokias: jei būtume žinoję… Viskas kartu: balta rožių žiema ir geltona rožių rudens bedugnė, ir raudonas rožių mūšio laukas, kur visi kritę. Net laikas… Jau paskutinis mano vaiduoklis ateina su juodų rožių glėbiu. Tamsiausiasis dvelksmas lyg prisiminimai visa ko, kas nebūta, užima kvapą. Dabar guliu tarp rožių lyg mirties naktyje. Mirties naktyje lyg tarp rožių…

Dialogas. – 2000. – Gegužės 26. – P. 4.

Amanda Aizpuriete


* * *

Ar rožu smaržu saindējies laiks – un apstājies. Mazdrusciņ viņa žēl, varbūt viņš gribēja vēl ilgi steigties. Bet ko lai iesāku, ja pēkšņi vienā stundā nāk desmit rēgi rozes dāvināt? Viens saka: atceries, un otrs nočukst: piedod, un trešais smej: ja būtu zinājuši … Viss kopā: balta rožu ziema un dzeltens rožu rudens bezdibenis, un sarkans rožu kaujas lauks, kur visi krituši. Pat laiks … Jau pēdējais no maniem rēgiem nāk ar melnu rožu klēpi. Tumšākā no smaržām kā atmiņas par visu nebijušu ņem elpu ciet. Es tagad guļu rozēs kā nāves naktī. Nāves naktī kā rozēs …