Į pradžią

Uldis Bērziņš



Velna arkls


Es stādu stādu vagās, velns ar ārā, Sprūd kauli, akmeņi, man sprēgā lūpā kārā, Kož laika zobs un apvērš Palestīnu, Man kraupie pirksti trīc, kad jūtu velna smīnu Sev pakausī, un lemesis jau lien, Nekas te nepaaugs, man jāsludina kauliem.

1998, Jeruzāleme

Bērziņš, Uldis. Nozagtie velosipēdi. – Rīga: Minerva, 1999. – P. 51.

Uldis Bērziņš


Velnio arklas


Velnias išaria lauk, vos tik aš – į vagą, į vagą, Spraga kaulai, akmens, supleišėjus lūpa iš godulio dega, Kanda laiko dantis, apverčia Palestiną, Nušašę pirštai man virpa, jaučiu velnio šypsančią miną Sau į pakaušį, ir noragas jau smeigias, Niekas ten nepaaugs, man kaulam apskelbti reikia.

1998, Jeruzalė

Baltos lankos: Tekstai ir interpretacijos. – Nr.12. – Vilnius: Baltos lankos, 2000. – P. 168.