Žodis yra žodis

Knuts Skujenieks

Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas

nesu įveikiamas nesu sunaikinamas atvirame lauke išmindžiotame prikeiktame ir prispjaudytame nežiūrėkit į mano kaulus kur vis vangiau vaikšto po oda bet jei jau norit žiūrėkit gal tai pamokoma bet klausykit mano žodžių klausykit įsiklausykit nusiklausykit ar nenugirskite bet klausykit nes mano žodžiai yra mano darbai ir kitų darbų neturiu ir neturėsiu ir nėra tokios gyvenimo kovos kurioj būčiau nugalėtas nes neturiu nei durklo nei karo klastos vien tik žodį kurį dedu į vidurį atviriausioje vietoj ir jis išleidžia šaknį po metų ar po dviejų šimtų negi svarbu? ar tuoj čia pat ar po devinto prakaito negi svarbu? mano kaulai skatiko teverti nes prie savęs turiu žodžius ir jie nei janio nei pėterio nei knuto skujenieko tie žodžiai yra Žmogus jei norit žiūrėkit remkit kaulus prie alkūnių ar išmeskit koją į priekį bet žodis yra žodis ir net užmirštas jis palieka miško aidą vandens bangavimą ir žmonių nesantarvę su gyvenimu ir savim ir net šiurkščiausias žodis karčiausias žodis yra Žmogus ne man žinoti ne jums iš kur žodžiai eina ir kur jie išeina ir mūsų nežinojimas laiko mus gyvus net mirčiai skolingus perkaršusius todėl klausykit susiklausykit leiskite savo šaknį ir nugalėti nebūsit

1968

Kultūros barai. – 2006. – Nr. 12. – P. 44–45;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 179.

Knuts Skujenieks

Vārds ir vārds

es neesmu uzveicams es neesmu iznīdējams visklajākā laukā nomīdītā pielamātā un piespļautā neskatieties uz maniem kauliem kas arvien gausāk staigā zem ādas nu bet ja gribat skatieties varbūt ka tas ir pamācoši bet klausieties manos vārdos klausieties ieklausieties noklausieties pārklausieties bet klausieties jo mani vārdi ir mani darbi un citu darbu man nav un nebūs un nav tādas dzīves cīņas kurā es būtu zaudētājos jo man nav ne durkļa ne kara viltības tikai vārds kuru es nolieku vidū visklajākajā vietā un tas dod sakni pēc gada vai divsimt kāds tam svars? vai tūlīt uz vietas vai pēc septiņiem mēriņiem sviedru kāds tam svars? mani kauli ir graša vērti jo pie manis ir vārdi un tie nav ne jāņa ne pētera ne knuta skujenieka vārdi tie vārdi ir Cilvēks ja gribat skatieties balstiet kaulus pie elkoņiem vai aizmetiet kāju priekšā bet vārds ir vārds un pat aizmirsts viņš atstāj meža atbalsi ūdens viļņošanu un ļaužu nesaderību ar dzīvi un sevi un pat visrupjākais vārds visrūgtākais vārds ir Cilvēks ne man to zināt ne jums no kurienes vārdi nāk un kur tie aiziet un mūsu nezināšana tura mūs dzīvus pat nāvei parādā esamus tādēļ klausieties līdzklausieties audzējiet savu sakni un jūs neuzvarēs

1968

Skujenieks, Knuts. Raksti: dzeja 1963–1969. – Rīga: Nordik, 2002. – Lpp. 224–225.