Vladas Braziūnas


Traduit du lituanien par Genovaitė Dručkutė

une pierre de sang noir coulant

la blanche étreinte de la nuit le noir baiser du jour le reniement troisième de celui qui n'était qu'une pierre la soupe aux pois de ma mère-grand épaisse comme la brume de Londres jusqu'à l'an cinquante-six où l'on a fini le charbon rien que la Grande Puanteur et quelle, pleins d'odeurs les paniers du potager du couvent des bénédictines comme se fanent fleurs et feuilles carottes et femmes se rétrécinent et se cristallisent en pierres précieuses dans la mémoire ou dans la bile

Vladas Braziūnas

juodo tekančio kraujo akmuo

baltas nakties apkabinimas juodas dienos pabučiavimas trečias išsižadėjimas to, kurs tebuvo uola mano babutės žirnienė tiršta kaip Londono rūkas lig penkiasdešimt šeštųjų kai baigės akmens anglis vien tik Didysis dvokas ko vertas, iš vienuolyno daržo benediktinių pintinės pilnos kvapų kaip vysta morkų ir moterų žiedlapiai, lapai, kaip traukiasi kaip kristalėja į brangakmenį atmintyje ar tulžy

Middlebury, 2000.V.21–22