Vladas Braziūnas
juodo tekančio kraujo akmuo
baltas nakties apkabinimas
juodas dienos pabučiavimas
trečias išsižadėjimas
to, kurs tebuvo uola
mano babutės žirnienė
tiršta kaip Londono rūkas
lig penkiasdešimt šeštųjų
kai baigės akmens anglis
vien tik Didysis dvokas
ko vertas, iš vienuolyno
daržo benediktinių
pintinės pilnos kvapų
kaip vysta morkų ir moterų
žiedlapiai, lapai, kaip traukiasi
kaip kristalėja į brangakmenį
atmintyje ar tulžy
Middlebury, 2000.V.21–22
Kultūros barai. – 2005. – Nr. 6. – P. 27;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5.