Vladas Braziūnas

giedraaki kačiuk iš katinų viešpatystės kai užsiropšti man ant sprando žinau kad esu reikalingas žmogus mažas kvailiuk tu net akmenį nuginkluoji ir padarai minkštą tą akmenį kurs ant krūtinės abudu tuos akmenis dešinėj aky ir kairėj aky ir tą kurs ant liežuvio laikas padarys iš tavęs apatišką ir vangų patiną o iš manęs vėl akmenį bet ne visai nes katinų viešpatystė didžiulė ir gimstamumas persveria mirštamumą