Vladas Braziūnas

gerumas kaip gruma perkusija kontrabosas, įšokęs į tylą, per pusę ją saksofonas vos vos, gyvačių šokis, atodūsiais atogrąžų saulė melsva, melsvaraudonė raudojai, po tavo solo salė alpo ir plojo kalvojosi lygumos, plito naktys, sklidinos ryto tarpais užsigalvodavau, sustodavo valandos juodas vanduo putodavo, vaitodavo gemalas juokas vaitodavo, klykdavo džiugesys tarpais atrodė, esi tarpais atrodė, mano nebūčiau prakeiktas lyrikas, viską mokėčiau papasakot išloščiau praloštus bilietus, ligi lirai nuoskaudų sąskaiton surašyčiau lėktuvą, miglos priplotą prie žemės, vaizdus pro metro vagono langą, Juris pragaro gidas, gieda, žiūrim, Stokholmo katedra, kasamės dar, po sąsiauriu, po Dardanelais sąsajos pradeda rastis, sąskaitos daros bekraštės požemiai, iš atsitiktinių sąskambių santykių gimus vakaro, grumančio vakaro perkusijos padermė