Vladas Braziūnas
debesijų šalin
vandẽnių paukščių plūksnos plūko tarp šakų
vilnonius baltus kamuolius rytys per dugną rita
užklupo vaizdas, o tiktai priklupęs
buvai prie vandenio nekeldamas akių
apskritabūdis tėvo atspindys
žemyn upe, belyčių debesų
netirpios lytys virpčioja ir grūdas
prie bebrų užtvankų, ant vandenio strazdų
vandenžolėse išmintų takų, sieringas, rudas
įstringa žvilgsnis, lūžta spindulys
apniūko, lis, bet vėlei prasiblaivė
jau mato vėliavą, greit pamatys ir laivę
neskęstanti atsispindėjusi akis
prie horizonto jiedvi susitiks
tenai viršus ir apačia išnyks
tavęs neliks, manęs neliks – tik laisvė
Fabijoniškės, 2007.IV.23–25
Istorijos. – 2007. – Birželis. – P. 116. – (Naujas eilėraštis);
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 166;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.