Vladas Braziūnas


debesijų šalin

vandẽnių paukščių plūksnos plūko tarp šakų vilnonius baltus kamuolius rytys per dugną rita užklupo vaizdas, o tiktai priklupęs buvai prie vandenio nekeldamas akių apskritabūdis tėvo atspindys žemyn upe, belyčių debesų netirpios lytys virpčioja ir grūdas prie bebrų užtvankų, ant vandenio strazdų vandenžolėse išmintų takų, sieringas, rudas įstringa žvilgsnis, lūžta spindulys apniūko, lis, bet vėlei prasiblaivė jau mato vėliavą, greit pamatys ir laivę neskęstanti atsispindėjusi akis prie horizonto jiedvi susitiks tenai viršus ir apačia išnyks tavęs neliks, manęs neliks – tik laisvė

Fabijoniškės, 2007.IV.23–25

Istorijos. – 2007. – Birželis. – P. 116. – (Naujas eilėraštis);
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 166.