Knuts Skujenieks
Vertė / Translated by / Traduit par Vladas Braziūnas
* * *
Sniegas rudenio skrudesį užgesina.
Ir dangus atgauna mėlynę.
Ir rausvas, prižindęs, apkamšytas,
Be garso mirksi akim rytas.
Saulė teka lėtai – nėr kur skubėt,
Juda pasaulis kaip jam reikia judėt.
Ir pats, kai matai tą didelę dieną,
Nebebandai jau kakta pramušti sienos,
Tau reikia tik išsilaisvint iš miego,
Įsėti ramią sėklą giliai į sniegą.
Taip kalbėti, taip diegti ir sėti, rašyt,
Kad jau nebegalėtų tavęs nužudyt.
Kad ir kokie pasaulį debesys apries,
Bet saulė riedės, bet saulė riedės,
Kad ir kokios akiratį miglos užklostys,
Bet saulė žemę žindys ir juoksis.
Ir pats tu jausi tą saulės pieną
Kiekvieną naktį, kiekvieną dieną.
1964
Skujenieks, Knuts. aš esu toli viešėjęs = es pabiju tālos ciemos: eilėraščių rinktinė, 1963–2003 / Sudarė Vladas Braziūnas; Iš latvių kalbos vertė Vladas Braziūnas, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004. – P. 35;
Krantai. – 2008. – Nr. 4. – P. 22.