Vladas Brazūnas
* * *
bokšto, senesnio už laiką, pavėsy
stovėsi netrokšdamas nieko
nelaukdamas nieko stovėsi
kad nieks jau tavęs nebelaiko, nelieka
kas dar pasigestų, kas gęstančią liepsną
apklėstų, apklostytų, liesą
paglostytų kūno džiūvėsį
bet nieks jau tavęs nebelaiko, žiūrėsi
kaip plaikstosi, sklaistos šešėlis
kaip plėnimis vėjyje nyksta
apleistos mylėtosios vėlės
ištvėrusios gaisrą pirmykštį
Fabijoniškės, 2002.VII.3
Metai. – 2003. – Nr. 5. – P. 63;
Nemunas. – 2009. – Rugsėjo 17–23. – P. 5;
Braziūnas, Vladas. fontes amoris. – Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – P. 13.