Vladas Brazūnas
* * *
pagaliau tą kartą pasielgė
kaip žmogus, mirštamas
tik liko langas užvertas
nebepaspėjom su laisva
beatsilabint, artėjo
lapkritis, pabiro lapai iš
susitrynusio bloknotėlio
iš vandenų ir potvynių krašto, iš
ramaus teliuškavimo, balto šilko
plazdėjimo, vėjo, iš uosio laivelio
važiuoti per jūres marias ir
nevirsti, gruntely neskęsti
vaike, sustiręs pusny, akimis
įsitvėręs į juodą raidžių
eilutę, žemininkėlę, ne marių
dukrytę, į juodą jau uogą, ne
žiedą, ne namytužio
Vilnius, 2004.IX.21
Žiema ir mirtis / Vilniaus mokytojų namų leidinys; sudarė Žilvinas Andriušis, Dainius Gintalas. – Vilnius: Žuvėdra, 2005. – P. 38;
Iš naminio audimo dainos [kino filmas]. – Arvydo Baryso kino kompanija, 2008. – Vlado Braziūno eilėraščai skaitomi autoriaus;
Braziūnas, Vladas. Priedainė: eilėraščiai ir latvių poezijos vertimai. – Vilnius: Apostrofa, 2008. – P. 70.