Vladas Braziūnas

vakar vakare mačiau mėnulį kūdikėlį ketvirtos dienos gulintį ant svyrančios briaunos gryčios stogo, juodo ir didžiulio žvaigždės cypė šokamos ratu kūdikėlis it chirurgo peilis buvo sklidinas beribės meilės jūrų potvynių ir nusiaubtų krantų kūdikėlio blyškiame veide dar nespėjau įžiūrėti kaukės bet pilkėjo juodulys ir niaukės visata keista ar pakeista nebebuvo aišku, ar karalių rituališkai kankins ir nužudys ar tik žais širdis pasaulio galią kol užeis profanas rytmetys