Užkalinėti (1998) | Vladas Braziūnas

Vladas Braziūnas

kol iškukavo

smãgios apynių viršūnėj gegės seną pylimą Svalia skalaus šulinio gilaus vanduo išdegęs sutartinių smegduobės, alaus miglą sklaidom, o naktis tamsėja geležinio arklio takeliu siauruku pavargęs tėvas ėjo užsimerkęs, jo dainoj tylu tik prieš langą lengvą tavo mentę lyti bangos, slenkančios žemyn mano rankų žalčio išsilenkus spindulyn eini ir spindulin tirpdama Žalsvojoje verdenėj mirusių tėvų dainos tyloj pasivaideni, pasivaidena …tuoj

1997.II.13–III.1

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6;
Braziūnas V. Užkalinėti: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 128;
Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas. Iš naminio audimo dainos: kompozicija poeto balsui ir skambančiai gausai / Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. – Vilnius: Kronta, 2005. – 126 p.: gaid. – Priedas: kompaktinė plokštelė [Braziūnas, Vladas; Klova, Algirdas; folkloro grupė Vydraga];
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 178. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-1.84) eilėraštį skaito autorius.

Vladas Braziūnas

rašto koštuvės

laiku neišmokytą amato, žemės darbų lig akių, dainos besiklausančio žodžio, – tėve sutemęs sudrausk mane brinksta blankus debesinas, kryžiuojas kryžių šešėliai, susišneka gimines lanko, pasisvečiuoja lig išnaktų angelas laimina plaštaka, kulkos per užpernai karą kliudyta, pripluka dulkę prie slenksčio, duris atidaro berankis, vaikeli, gulk ne pasieny ne katės pieni, negulk prie krašto ant Dievo rašto, lig dienai pačiam vidury, alaus kubily, aš tau mūsų žodžius ir sakysiu, tavasis tik nerašyk, lengva išeit iš rašto, sunku besugrįžt, lyg iš stiklo staktos, alkūnės, kaip šeivos būna kojelės kad kreivos, kai prisilaksto prisibėgioja, pilk selyklojus kiaulviedrin, kaisk naują alų ir kraują pildyk

1997.IV.2

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 125–126.

Vladas Braziūnas

piliakalnio žmonės

I paukši paukštė pušy meleta peleninė pelė pašakny knygą knygti pradėk nuo dabar verpki nytį, įnik sakiny vėlyvajam kalnely vėlių pasimatymą skirki ir vėl stipinais nubarstytu keliu kilk ir siekdamas kilpos paverk pilki smėlio mažus kapelius Lėvenėlio paliek lašeliu kai užaugs, ten suglausim kelius du negimę vaikai, iš šalių mus šešėliai pakalnių pakels mes išeisim laiškuos dar aukščiau paukši paukštė, akių neužkals ...o jaučiau II užkeiktos piliakalnio mergos skalbia, verda valgį, kepa pyragus nubus iš to buvimo užsiverkusios ir pamatys, kad kito jau nebus alaus prileidžia kaip raumens mens sana, bet kūnas senas ir nebeklusnus, ar išgyvens ligi rudens, kol dar rusena švitulys sužvarbęs ant Lėvens, bet, varge, ar tai mes ir jam, ir viens kitam jau nebesvarbūs ...paliks? išmes?

1996.XII.28–1997.III.16

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 109, 110.

vienas ir vynas

audros šėtonas prinešė akis ir telefonas nieko nesakys apsimelavęs už mane, kad niekas esu net tau, o kas po mūsų lieka – vynvytis, sliekas, čypianti angis nuo tavo lūpų lig vijoklių sienos? aš, klūpantis prie venos gyvatienos pulsavimų? beglobiai gomuriniai atodūsių ir priebalsių sprogimai? aš apkurtau, teišgirdau: tu vienas menu, vynvytė vijosi: neliūsk sujungsiu su pražydusiais pompėjais dažytas jos akiduobes regėjau bet negirdėjau Balnea vina Venus Corrumpunt corpora nostra Autem vitam renovant Balnea vina Venus* dangaus dykyne, pragaro dangau: aukštyn – žemyn prasmengančios sūpuoklės!.. nuo tų, kur renka paskutinę duoklę aš nuslėpiau statinę, nors žinau: in vino veritas et mors, vaiduokle

*Įrašas Pompėjų termose (pažodžiui: Pirtys vynas Venera / Gadina mūsų kūną / Bet gyvenimą atnaujina / Pirtys vynas Venera).

Vilnius–Fabijoniškės, 1992.V.20–1996.V.2

Lietuvos aidas. – 1992. – Birželio 27. – P. 8;
Naujasis židinys / Aidai, 1996. – Nr. 5. – P. 291;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti: [eilėraščiai]. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 45;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 167–168. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas.

solitude and wine

moi seul et le vin

Vladas Braziūnas

Pasvalys

1. Avižonio duobės
mūsų kalnai – į vidų mes leidžiamės į duobes iš tų prakeiktų atlantidų mūsų jau nieks neišves
sukas ratu kaip saulė padūkęs alus vakare skudučiai – ūkiantys kaulai anų, kur užtruko kare
mūsų krantai – į gylį mes smengame į duobes aukštai susitvenkus tylai rankos kryžių įbes
2. Pumpėnų gatvė
mano išaugtine gatve ubagynkiemio langai man vieninteliai draugai kavotynių... plikakakčiai
lapai tavo liepų, knygų subyrėjusie manin tavo vėjas vis ramyn juos apsnigo ir užmigo
vieno atminimo gatvėj kreivasienėj... paupy smiltis Lėvenio rupi įsismilkus ima degti
vieno šviesoforo mieste kūdikėliui man esi obelėlė paausy nelaiku pradėjus šviesti
3. Ubagyno kiemo žolės
žolės nieko nesiekia, tik žydi žolės žydi ir tyli – yra nepaniekinta žodžio gražybė išdalyta skaisti nejautra
pasiklydus šviesa atgalinė ubagyno žmonių padaržiuos dygsta dygūs dykynių žolynai atminimuose mano gražiuos
neišmanantys, žydi ir tyli nenuvylusie sapno klausos jie sruvena į akmenio gylį į šalvenimą upės blausios

Fabijoniškės, 1997.II.11–VIII.26; 1997.VIII.29–IX.9; 1997.VIII.12–X.20

Literatūra ir menas. – 1997. – Balandžio 26. – P. 6. – (tik I dalis Avižonio duobės);
Dienovidis, 1998. – Sausio 23–29. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 96–98;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 180–181. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.1) eilėraštį skaito autorius;
Žaliasis pasaulis. – 2014. – Sausio 30. – P. 8.

Pasvalys

Vladas Braziūnas

ugnies atkalbėjimas

aš visą laiką gyvenu namie tad nepaniek manų namų, ugnie: tąsyk į patulo patalo šalį negerą pasvirs ginkluose geležį giedant girdėjusis wijrs vėjo audėjas jam ašarų rasą aukos o nusidėjėlis arma virumque cano vardo davėjas ir vargo gavėjas grąžos raidės riedėjo ir garsas grumėjo gražus greitas per lygiąją slidžiąją smilgą, per tai, ką slapčia lygmalos akys išlydi į taiką, o likusią čia vilgo pasilgusios išlydžio liepsnos, sugils išvirkščią griebs ir atvers į tikėjimą lyg supasi supasi lapų nubudus trukmė būdvardis liūdi, nebėr, nebebus ko žymėt supasi plėnys pavienės be svorio, spalvos supasi švinas, ir sutrupa plienas, virumque cano lydymo pelenas liepia lakštingalams truptį nutilt luktelt, kol mėlynas nulis aut kabančio liepto pakils ąžuolo šaknį aptūpusios pelės tylos plagiatą rašys nulio galūnė: rašysiu, rašysi, rašysim… ryšys nuolat per kalbą tą pačią, tapačią namams įsiliepsnoja tarp alkano medžio liemens ir skiemens: lėmeilėmeilėmeilėmei lėmeilėmeilėmeilėmei lėmeilėmeilėmeilėmei lėmeilėmeilėmeilėmei lėmeilėmeilėmeilėmei

Fabijoniškės, 1998.III.09–IV.8

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 130–140;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 206–207. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.15) eilėraštį skaito Skirmantas Valentas.

Vladas Braziūnas

grūšia ant marių

remkis į grūšios kriukį trupmenų startai neberk šaknies neištrauki, būki įsišaknijęs dabar kalbos ugniniai taškeliai žymintys, kad esi kaip starta, spardanti kelio žvyrą, kaip debesy ta išmintinga rūstybė kur liepia laiku sustot pagarbint saiką ir ribą skrydžio šaknies – kalbos įgalink šaknį, įgilink skrydį – veriasi, švis žvyro taškeliai pražydo pragydo marių žuvis

Fabijoniškės–Antakalnis–Fabijoniškės, 1998.V.15

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 127;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 198. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.15) eilėraštį skaito Skaidrius Kandratavičius.

Vladas Braziūnas

babutė muša sviestą

dar rymo kriaušė kaip triaukštė varpinė patriaukšti jos minkštimo seilę varvinom ją purtėm, laužėm, gaudėme jos sprangų geltoną skonį, tiškusį kaip dangų po kojom, netoli kėtojos miškas, ataidėjo didysis varpas, gintas ir užgintas Dievas dar vardo neturėjo, po mažyčiais grobais kažkas grumėjo ten lyg vėjas grotų kairėj, bet daužėsi po visą kūną siaubas jei Dievas mato, ką bamblys nusaugos mažiausias, kaip jis peršvilps vėją tokį ...darbavos priemenėj sena muštokė

Fabijoniškės, 1998.VI.22

Literatūra ir menas. – 1998. – Liepos 18. – P. 6;
Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 20;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 196. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.13) eilėraštį skaito Virginijus Gasiliūnas.

Vladas Braziūnas

antano obels baladė

lėkė stulpai, apleisti pastatai, kaip papuola išmėtytos stotys sẽniai stovėjo kamienais juodais, žiojos drevės besotės malkinė kiemo gelmėj, apkalta papilkėjusio tolio lapais, nesakančiais nieko, tik rėkė raudoni iš tolo plakės neskiepytos šakos į akį aušros plačiažiūrės pynėsi šaknys ant akmenio kojų, ant tako pašiūrės stojo giedra, aldadra pakiemiais išsilakstė vaikystė liūdnos pritilo paliūnės – baliūno paliutės mergystė svarstė, žydėti ar vysti, tik niekas jau durų nevarstė du į karužę, o trečias, žadėtas, į girią, auginusią karstą sviro girinė, su lapais svečiai nekviestiniai išskynė limpa prie gomurio vardas, o kvepia laukai antaniniais stepės ir plynės, paliūnės ir liūdinčios plynės neria į gęstančią akį karvelis namų peleninis

Fabijoniškės, 1997.IV.15–28

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 119;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 189. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.9) eilėraštį skaito Antanas A. Jonynas.

Vladas Braziūnas

žydinčios girios

mylių mylią mėnuliškais tyrais yriaus, o iš tikrųjų tik gyriaus virš manęs ošė žydinčios girios nebuvau aš jų grožio patyręs aš tirtėjau iš baimės, kad niekad nepasieksiu, kad siekis bus niekis žemės sliekas, paliegęs ir liekas su sveikais nesuspėjęs į priekį vis praleidęs, vis klaidos ir klaidos tai ne debesys, girios taip sklaidos girių žiedlapių žaibas ir aidas taip dunksėjo, taip pylė, taip laidos

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P. 101;
Braziūnas, Vladas. Vakar yra rytoj: [nauji eilėraščiai ir eilėraščiai iš ankstesnių rinkinių] / sudarė Elena Baliutytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 2007. – P. 186. – (Gyvoji poezija / [serijos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė]). – Elenos Baliutytės str. „Herojaus išbandymas ugnimi, vandeniu, oru ir kitomis stichijomis per būtąjį nebaigtinį“ p. 6–31. – Priedas: 2 kompaktinės garso plokštelės / įrašė Virginijus Gasiliūnas. – Kompaktinėje plokštelėje (CD-2.6) eilėraštį skaito Henrikas Algis Čigriejus.