Vladas Braziūnas

lenkitės: šventas kiekvienas, kas turi šešėlį sielą ar vėlę: laimingas – iškėlė mirtis jo patirtis – maldininkas keliaujantis smėlis šliaužiantis kopom – ezopinė kriaušio tartis opos nesopa: kalbos, tarsi kolbos, homunkulas vis ištvirkyn su elegine smilgos fleita jau kaip drungna arbata epigonų nuvalkiotas Munkas riksmą išsunkęs – numelioruota Leta luotas išplaukia eleginio disticho irklais ten, kur nelaukia aukšta Ararato kakta ji nupirkta, ji – Alacho, nematomo pirklio tvanas atšaukiamas – vakaro ašara ta vakaro priešangy angį užmynę, gyvenkit gentys, naktovidžio šventėje tylinčios švendrės lenkitės: šventas kiekvienas, kas turi šešėlį smenga ir smenga ir smenga į gyvąjį smėlį