Vladas Braziūnas

Tiesa, veidrodis taip pat atspindėjo sienoje laikrodį su dalgiu vieton rodyklės Iš Rimvydo Šilbajorio laiško sekundininkas giltinės dalgiu mosuoja vienas ant galinės sienos o begalinės atgalinės dienos įrėmintos į atmintis draugų dainuoja po stiklu, matyt, dainuoja balti jų dantys, judantys žandai mosuoja robinzonai, ir lėtai ir vangiai vandenuos atmoja Nojai rožančių bamba lūpos po ledu nesolidu minėti tvaną, išgyvenom matmenyse tikrinių melomanų apskrieję žemę, o dabar slidu o kiemsargis dabar druska pabarsto karvelio sapną, limpančius vokus ir linksmas valdininkas nuovokus užrašo adresą ant girto karsto